Kova dėl Harmonijos

Džekas Harperis buvo geriausias Harmonijos mechanikas – jis sugebėdavo atgaivinti net pačius beviltiškiausius įrenginius, pelnęs daugelio miestiečių pagarbą.

Džekas tęsė savo tėvo darbą. Nuo pat vaikystės jis mokėsi iš tėvo, kuris taip pat buvo talentingas meistras. Rustis – senas robotas, kurį sukūrė jo tėvas, – vis dar buvo Džeko draugas ir ryšys su praeitimi.

Džekas ir Rustis dažnai vaikščiodavo kartu, dalindamiesi prisiminimais apie laimingus laikus ir svajodami apie ateitį. Jų draugystė jungė Džeką su jo tėvo laikais.

Vieną rytą Džeką pažadino siaubingas triukšmas. Jis pribėgo prie lango ir šoko sustingo – priešais jo namus stovėjo milžiniškas ekskavatorius, griaunantis seną pastatą. Kas vyksta?

Ekskavatorius griovė Harmonijos mechaninių stebuklų muziejų – mylimą vietą, pilną senų prietaisų. Jo vietoje turėjo iškilti Graysono korporacijos būstinė. Bet kas tas Graysonas?

Graysonas, dar vadinamas „Negailestingu technokratu“, siekė sunaikinti visą senąją technologiją ir įvesti visišką automatizaciją. „Kam išlaikyti šį šlamštą?“ – jis pašaipiai šypsojosi žvelgdamas į miestą.

Graysono robotai pradėjo savo misiją: griauti senus pastatus, naikinti retro prietaisus ir diegti savo vadovo viziją. Kas laukia Harmonijos toliau?

Graysono įsakymu kiekvieną dieną buvo konfiskuojami seni robotai, išardomi ir perdirbami. Gatvės tylėjo, gyventojai slapstėsi savo namuose. Miestą užvaldė baimė.

Netrukus senieji pastatai dings, o mylimi retro prietaisai bus sunaikinti. Miestui grėsė pavojus tapti bedvasiu – netekusiu savo žavesio ir išskirtinumo. Panika ėmė sklisti visur.

Stebėdamas, kaip Harmonija nyksta pro savo dirbtuvės langą, Džekas suprato, kad turi veikti. Jis buvo pasiryžęs išgelbėti miesto paveldą – bet kaip?

Pasiryžęs kovoti, Džekas išėjo į gatves ir ėmė raginti miestiečius ginti Harmonijos vertybes. Jis žinojo, kad tik susivieniję jie galės pasipriešinti. Tačiau ar kas nors išdrįs prisijungti?

Vieną dieną grįžęs namo Džekas rado jį nusiaubtą. Žinutė buvo aiški: Graysonas liepė jį sustabdyti. Jo gyvenimas dabar buvo rimtai pavojingas.

Po kelių dienų mieste pasirodė ieškomų asmenų plakatai su Džeko veidu. Jis suprato, kad turi dingti – tačiau neketino pasiduoti.

Dabar kiekvienas žingsnis reikalavo didžiausio atsargumo. Tapę aišku: jis negali laimėti šios kovos vienas. Jam reikėjo sąjungininkų.

Staiga po gatvės žibintu pasirodė mergina. „Tu – Džekas?“ – paklausė ji viltingai. „Aš Ilona. Mes su draugais kuriame pasipriešinimą prieš Graysoną. Mums reikia tavęs!“

Ilona nuvedė Džeką į slaptą dirbtuvę, kur draugai rengė planą išlaisvinti Harmoniją. Džeko įgūdžiai tapo neįkainojami. Galiausiai pasipriešinimas turėjo vadą.

Po daugybės dienų ir naktų darbo, gimė drąsus planas – išjungti Graysono robotus ir atkurti laisvę Harmonijoje.

Po nakties priedanga Džeko agentai judėjo tyliai, stebėdami Graysono robotus. Atpildas buvo jau visai čia pat!

Tą dieną, kai Džekas grįžo iš žvalgybos, jis gavo skaudžią žinią – Ilona buvo pagrobta Graysono robotų. Neliko laiko delsti!

Atėjo lemiama diena! Žmonės ir draugiški robotai išėjo į gatves kovoti už Harmonijos laisvę. Džekas veržėsi į Graysono būstinę – jam reikėjo išjungti robotus ir išgelbėti Iloną. Laikas bėgo.

Kol draugai kovojo gatvėse, Džekas surado slaptą jungiklį, galintį išjungti visą priešo robotų armiją. Vienas paspaudimas – ir visi robotai sustojo.

Giliai po Graysono būstine Džekas rado Iloną – pavargusią, bet gyvą. Jis puolė prie jos su palengvėjimo ašaromis: „Pagaliau tave radau!“

Pergalė pagaliau buvo jų! Harmonija buvo išlaisvinta, Graysonas sugautas, jo valdžia baigėsi.

Miestas, kadaise susiskaldęs tarp seno ir naujo, pagaliau rado pusiausvyrą. Tai buvo naujos vilties pradžia – Harmonijai, Džekui ir Ilonai.